svarčius

svar̃čius sm. (2) NdŽ, KŽ; N, [K] 1. žr. svartis 2: Žiūrėk į tavo rykus, į tavo adatą, į tavo svarčių mastą ir saiką brš. 2. žr. svartis 4: Kad kas mano vargą svertų ir mano kentėjimus ant svarčiaus dėtų, tai būtų sunkesni kaip žiezdros prie marių MšK. Pieną, sviestą ... ant svarčiaus dėti galim LC1878,18. 3. Kos37 žr. svartis 5. 4. LC1883,37 žr. svartis 10: Šviežios skūros ... pagal svarčių te yra perkamos Kel1881,67.